Rýhanııat • 05 Jeltoqsan, 2019

Kúlki kerýeni № 19

3426 retkórsetildi

*Ázil áńgime

   Sańyraýǵa sálem berseń...

– Assalaýmaǵaleıkúm, Qısyq! Tirimisiń? Seni ólgeli jatyr dep edi ǵoı. О́letin bolsań myna qıyn zamanda ókimetke tekke masyl bolmaı, nege tezirek ketpeısiń? Bazargúl qurdas qalaı, babynda ma?

– Kóbikpisiń? Aýzyńdy jybyrlatyp ne ottap tursyń?

– Tirimisiń deımin. Bazargúl qurdas qalaı deımin, qý sańyraý.

– Nemene? Bazarǵa bardym deıdi. Bazar kúıip turǵan shyǵar. Ettiń baǵasy qalaı?

– Bazaryń ne, áı seniń? Qaıdaǵy bazardy aıtyp tursyń? Etti qaıtpeksiń? Etsiz de ólmeısiń.

– Nemene?

– Etsiz de  ólmeısiń deımin.

 – Betsiz deıdi. Betsizdik senen ótip, maǵan jetip pe? Kóringenniń malyn urlap, qyr asyryp, túk kórmegendeı múláıimsip, baıyp jatqan kórinesiń ǵoı. Qazirgi zamanda betsizder baıymasa, jóni túzý adam baıı ma?

 – Aý, saǵan betsiz degen bireý bar ma? Qaıdaǵy baılyqty aıtyp otyrsyń? Jaz boıy aýzymyz ne qantqa, ne shaıǵa jarymady. Kúzde anaý qunan ógizdi aıyrbastamaǵanda bitip ek.

 – Nemene?

 – Endi  bolmaǵanda bitip ek deımin, qý sańyraý, bitip ek.

–Úkimet deıdi! Úkimette neń bar? Úkimet halyqty qalaı jetkizemin dep jantalasyp-aq jatyr ǵoı. Jetpese, endi qaıtsin. Úkimet ne istese de, bilip isteıdi. Bilmeıtin adam úkimet bola ala ma? Úkimette sharýań bolmasyn.

 – Qap, myna sańyraý qurtty-aý. Áı saǵan úkimet degen  kim bar? Úkimet bárin biledi  deıdi. Bilgish bolsa, aıtsynshy, bıyl meniń balam  mektepke nelikten barmaı qaldy?

 – Ne ottap tursyń?

 – О́ı, úkimet bilgish bolsa aıtsynshy, bıyl meniń balam mektepke nelikten barmaı qaldy deımin, nelikten barmaı qaldy?

 – Sary maı qaıdan bolsyn. Eki-úsh sıyrdyń bárin soıyp, kór-jerge aıyrbastap qurtqanbyz.Qara shaıǵa qarap qaldyq.

 – Qap, myna sańyraýǵa qaıdan ǵana kelip em. Áı, senen kim sary maı surap  tur. Sary maıyń ne? Qara shaı ishseń qatyp qalarmyn deısiń be? Qaıta qara shaıyń bar eken.

 – Qarasaıǵa bardym deıdi. Ondaǵylar qalaı eken?

 – Qoı myna sańyraýǵa daýa bolmas. Iá, Qarasaıǵa bardym. Bári de jaqsy.

 – Nemene?

 – Jaqsy ǵoı deımin.

 – Jaqybaı deıdi. Ol ıt ne istep júr eken?

 – Iá, Jaqybaı deımin. Ol ıt pále ǵoı. Jańa kásipke mashyqtanyp alypty. Shash qıyp, saqal alamyn deıdi.

 – Ne qylam deıdi.

 – Saqal alamyn deıdi.

 – Toqal alamyn deıdi?.

 – Iá, toqal alamyn deıdi. О́zi tipti qýtyń-qýtyń etedi. Ajarlanyp alypty. Túri týra jıyrmadaǵy jas sııaqty.

 – Nemene?

 – О́ı, jıyrmadaǵy jas sııaqty deımin, jas sııaqty.

 – Mas sııaqty deımisiń?

 – Iá, mas sııaqty.

 – Aý?

 – Nemene, aý? Mas sııaqty degen joqpyn ba endi. Atańnyń basyna aý-aýlap otyrsyń ba?

 – Nemene?

 – O, qudaı!  Bul taskereńniń kóńilin suraımyn dep  nem bar edi. Áı, qý sańyraý, seni jurt óleıin dep jatyr dep súıinshi surap júr edi ǵoı. Anany da, mynany da «aý»,  «maý» dep júıkesin jún qylsań qaıtsin endi. Halyqty ótirikshi, qarabet qylmaı, nege ketpeısiń? О́kimet te bir  masyldan tezirek qutylar edi. Ana jaqqa da bir sańyraý  kerek shyǵar.

 – Ne ottap tursyń?

 – О́ı, ketpeısiń be deımin. Shirenip neǵyp jatyrsyń, ketpeısiń be?

 – Ekpeısiń be deıdi. Neni egýim kerek edi meniń?

 – Iá, ekpeısiń be.  Egetin nárse tappaı júrsiń be? Kartop ek, markov ek, sábiz ek, qarbyz ek, qııar ek, anaý sańyraý qulaǵyńdy ek, ek, ek, ek, ek...

 – Aý?

 – O, atańnyń...

 – Álgi osy ne ottap ketti? О́ziniń esi  durys emes-aý deımin. Mynaýsy kim-eı, e, bir qyzymnan bir qyzym soraqy demekshi, myljyńnan  qutylyp, qyrtqa tap keldim be... Kirsin bermen...

                                                                   

Dámer ÁBISh

Qostanaı

Sońǵy jańalyqtar

Jekpe-jek: Qaırat Ahmetovtiń qarsylasy anyqtaldy

Kásipqoı boks • Búgin, 13:38

Jambyl jerindegi júıesiz jumystar

Aımaqtar • Búgin, 13:13

Eriktilerge el alǵys aıtty

Aımaqtar • Búgin, 11:16

Qazalyda saqtyq sharalary kúsheıtildi

Aımaqtar • Búgin, 10:52

Uqsas jańalyqtar